Statybinės įrangos tiekėjas, teikiantis statybinių mašinų sprendimus jau 30 metų.
Kalba
Statybinės įrangos tiekėjas, teikiantis statybinių mašinų sprendimus jau 30 metų.
Kai inžinieriai ir statybvietės vadovai aptaria betono maišyklės talpą , pokalbis dažnai prasideda ne ten, kur reikia. Daugelis pirkėjų pirmiausia atkreipia dėmesį į skelbiamą būgno tūrį, o tada iš karto pereina prie variklio tipo ar pardavimo kainos. Statybvietėje ši seka sukelia problemų. Talpa nėra ant būgno atspausdintas skaičius; tai betono kiekis, kurį maišyklė gali apversti, išpilti ir pakartoti stabiliu greičiu be segregacijos, per didelio išsiliejimo, variklio perkrovos ar įgulos prastovų.
Patikimesnis atspirties taškas yra pats darbas: kiek betono reikia įpilti per valandą, koks turi būti mišinio standumas, kiek toli reikia perkelti maišytuvą, ar yra elektros energijos tiekimas ir ar mašina gali išlikti stabili ant esamų grunto sąlygų. Dabartiniuose reitingavimo vadovuose pasikartojantis punktas yra tas, kad nurodytas būgno tūris ir naudingas mišinio tūris nėra tas pats skaičius; paskelbtose rekomendacijose efektyvus mišinio tūris dažnai nurodomas gerokai mažesnis už nominalų būgno tūrį, dažnai nuo pusės iki maždaug keturių penktadalių, priklausomai nuo maišytuvo tipo ir mišinio savybių.
Gamintojai skelbia statinės tūrį, nes jį lengva nurodyti. Statybvietės darbuotojams rūpi tinkamas naudoti našumas, nes būtent jis turi įtakos liejimo tęstinumui.
Maišytuvo būgnui reikia laisvos vidinės erdvės, kad medžiaga galėtų vartytis, susilankstyti ir vėl patekti į maišymo zoną. Jei būgnas per daug pripildytas, greitai įvyksta trys dalykai:
užpildas nebecirkuliuoja tinkamai;
medžiaga lipa ant apvalkalo ir krenta gabalėliais, o ne tolygiai susimaišo;
išleidimas tampa lėtas ir netvarkingas, ypač naudojant mažesnio nuosmukio mišinius.
Štai kodėl daugelyje techninių vadovų bendras būgno tūris atskiriamas nuo partijos talpos arba išeigos . Keli dabartiniai šaltiniai praktinę partijos talpą apibūdina kaip gerokai mažesnę nei pagrindinis būgno dydis, pavyzdžiui, 350 l talpos būgnas tiekia apie 250 l mišinio, o nešiojamas maišytuvas pagamina maždaug pusę iki 70–80 % nurodyto tūrio, priklausomai nuo mašinos ir mišinio standumo.
Lauko inžinerijos požiūriu, saugesnė taisyklė yra ši:
Jei komandai reikia 1,2 m³ per valandą, o maišytuvas, esant faktinėms mišinio ir vietos sąlygoms, gali išpumpuoti tik 0,18–0,22 m³ vienai partijai, sprendimas nebėra vien tik būgno dydis. Tai tampa ciklo trukmės problema.
Dažna klaida – maišytuvo dydžio priderinimas prie bendro projekto tūrio . Geresnis metodas – jį priderinti prie reikiamo valandinio paskirstymo greičio .
Praktinė atrankos seka yra tokia:
Pavyzdžiui, įgulai gali reikėti išdėstyti:
maža plokštės dalis prieš pradedant apdailą,
pamatų betonas prieš armatūros kamštį sulėtina privažiavimą,
kelkraštis arba grindinio eiga prieš pradedant stingti ankstesnėje atkarpoje.
Tai nėra katalogo numeris. Jis priklauso nuo:
pakrovimo būdas,
darbininkų skaičius,
vandens matavimo disciplina,
kelionės atstumas nuo maišytuvo iki išpylimo vietos,
išleidimo tvarka,
valymo pertraukimai.
Tai rodo tikslinį išleidžiamą tūrį vienai partijai.
Realios statybvietės elgiasi kitaip nei laboratorijų grafikai. Jei skaičiavimai rodo, kad komandai kiekvienai partijai reikia 0,20 m³, tai mašina, kuri švariomis, lygiomis ir gerai aprūpintomis sąlygomis pagamina tik 0,20 m³, jau yra per maža.
Dabartiniuose populiariausiuose dydžių puslapiuose dažnai rekomenduojama pradėti nuo bendro reikalingo tūrio ir partijos dažnumo, o ne vien nuo etiketės dydžio. Ši bendra kryptis yra teisinga, tačiau daugelis sustoja prieš aptardami, kas sumažina faktinį partijos greitį statybvietėje: standūs mišiniai, nelygus paviršius, netinkama pakrovimo seka ir ilgas transportavimo atstumas nuo maišytuvo iki klojinio.
Nešiojamieji būgniniai maišytuvai užima nepatogią, bet naudingą vietą. Jie tinka pakartotiniams nedideliems betonavimo darbams, remonto darbams, blokų mūro atraminiam betonui, pamatams, plokščių lopams, apvadams ir lengviems komerciniams darbams, kai nepatogu pasiekti paruoštą mišinį arba reikalingas tūris yra per mažas, kad būtų galima naudoti sunkvežimį.
Jų apribojimas yra ne tik bendras derlius. Tai derlius pasikartojant .
Nešiojamojo maišytuvo atveju realią partiją formuoja keturi sąveikaujantys veiksniai:
Šlapias, lengvai apdorojamas mišinys gali lengvai suktis ir ištekėti esant didesniam užpildymo procentui. Standesnis struktūrinis mišinys su didesniu užpildu sumažins tolygiai sumaišomą tūrį. Kai kuriose specialistų rekomendacijose pažymima, kad standūs mišiniai gali smarkiai sumažinti naudingą tūrį, palyginti su skystesniais mišiniais.
Prastai surūšiuotas užpildas mažuose būgnuose linkęs lengviau sulipti ir atsiskirti. Dideli akmenys taip pat sumažina laisvą judėjimą kompaktiškame maišytuve, ypač kai mentės yra negilios arba susidėvėjusios.
Rankomis pakraunamų maišuose esančių medžiagų įpylimo laikas ir vandens įpylimas dažnai būna nevienodas. Dėl to nominalus partijos dydis yra mažiau svarbus nei pakartojamumas.
Mašina, kuri retkarčiais pagamina vieną priimtiną partiją, gali sunkiai veikti, kai jai reikia dirbti dvi ar tris valandas nepertraukiamai. Variklio įkaitimas, diržo slydimas, guolio temperatūra ir operatoriaus nuovargis pradeda daryti įtaką našumui.
Dėl šios priežasties pirkėjas, lyginantis 120 l, 160 l ir 190 l klasės maišytuvus, neturėtų klausti tik „Kiek telpa į statinę?“. Geresnis klausimas būtų: „Kiek betono šis įrenginys gali išpilti kas 10–15 minučių per visą pamainą, nepakeisdamas konsistencijos?“.
Ne. Didesnis maišytuvas padidina teorinę galią, bet kartu pakeičia ir veikimo diapazoną.
Per didelis įgulai būgnas gali sukelti:
ilgesnis kiekvienos partijos įkrovimo laikas,
prastesnė vandens kontrolė,
lėtas rankinis iškrovimas,
daugiau neaktyvaus laiko tarp partijų,
didesnė stūmimo jėga ir prastesnis manevringumas,
didesnis nestabilumas judant nelygiu paviršiumi.
Smulkus rangovas, liejantis trumpus trinkelių sluoksnius arba atliekantis su pertrūkiais atliekamus pamatų darbus, gali prarasti laiko su maišytuvu, kuris viršija įprasto darbo krūvį. Tuo tarpu maišytuvas, kuris yra šiek tiek mažesnis, bet lengvai perkeliamas, išlyginamas ir perkraunamas, gali pasiekti didesnį grynąjį valandinį našumą.
Štai kodėl kai kurie ilgalaikiai vadovai mažesnes 60 l klasės mašinas apytiksliai sieja su retkarčiais atliekamais smulkiais darbais, o 120–190 l klasės mašinas – su dažnesniu vidutinio dydžio objektų naudojimu, ypač ten, kur įprastai yra elektros energija. Plataus dydžio idėja yra naudinga, tačiau pati savaime ji per daug grubi inžineriniams sprendimams priimti. Įgulos ritmas ir transporto maršrutas yra lygiai taip pat svarbūs.
